Rūtos ekspertiškumas:
– Tarptautinis „Menopause Wellness Practitioner“ diplomas | Jungtinė Karalystė
– „Nutrition for Health“ programos diplomas | programa akredituota „International Federation of Holistic Therapists“
– Praktika pagal „Menopause Wellness Coach“ programą | The College of Functional Wellness, Jungtinė Karalystė
– Knygos „Viskas gerai. Tai TIK menopauzė“ autorė
– Daugiau nei 150 individualių perimenopauzės ir menopauzės atvejų analizių
– 15 metų vadovavimo patirtis farmacijos versle

---

Apie GLP-1 šiandien kalbama labai daug. Ozempic, Wegovy ar Mounjaro pavadinimus tikriausiai girdėjo net tie, kurie šių vaistų niekada nevartojo. Ir dažniausiai visas pokalbis sukasi apie tai, kiek kilogramų pavyko numesti.
Iš pokalbių su moterimis matau vieną svarbų dalyką – jos puikiai žino, kokią dozę vartoja ir kiek nukrito svorio. Tačiau labai retai gilinasi į tai, kas tuo metu vyksta su jų metaboline sveikata, kūno sudėtimi ir kitais sveikatos rodikliais.

---

Trumpai – kas yra GLP-1?

GLP-1 yra hormonas, kurį natūraliai gamina mūsų žarnynas po valgio. Jis siunčia smegenims sotumo signalą, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir lėtina skrandžio išsituštinimą – todėl ilgiau jaučiamės sotūs.
GLP-1 grupės vaistai atkartoja šio hormono veikimą, tik jų poveikis yra stipresnis ir trunka ilgiau. Dėl to sumažėja apetitas, greičiau pajuntamas sotumas, suvalgoma mažiau, o kartu gerėja gliukozės kontrolė.
Semagliutidas (Ozempic, Wegovy) veikia GLP-1 receptorius, o tirzepatidas (Mounjaro) – ne tik GLP-1, bet ir GIP – kitą žarnyne išskiriamą hormoną, dalyvaujantį reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje ir insulino atsaką. Todėl nors kasdienėje kalboje visus juos dažnai vadiname „GLP-1 vaistais“, jų veikimo mechanizmas nėra visiškai vienodas.
Svarbu suprasti, kad šių vaistų poveikis organizmui yra gerokai platesnis nei tik mažėjantis skaičius svarstyklėse.
Ir čia prasideda įdomiausia šios temos dalis.

Menopauzė nėra tik hormoninis pokytis. Tai ir metabolinis pokytis.

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu keičiasi ne tik hormonų lygis. Keičiasi ir kūno kompozicija: didėja polinkis kaupti riebalus pilvo srityje, gali mažėti liesoji masė, keičiasi jautrumas insulinui. Šiame gyvenimo etape svorio klausimas nėra vien estetinis, jis glaudžiai susijęs su metaboline bei širdies ir kraujagyslių sveikata.
Būtent todėl GLP-1 menopauzėje verta vertinti ne tik kaip priemonę „numesti X kilogramų“, bet kaip dalį daug platesnės sveikatos strategijos.

Numetei 10 kilogramų. Bet ką iš tikrųjų numetei?

Mažėjant svoriui netenkame ne tik riebalų. Dalis prarasto svorio gali būti ir liesoji kūno masė, kuriai priklauso raumenys.
Tai nereiškia, kad GLP-1 „suvalgo raumenis“, kaip mėgstama gąsdinti socialiniuose tinkluose. Liesosios masės netenkama ir metant svorį kitais būdais. Tačiau vartojant GLP-1 svoris gali mažėti gana sparčiai, o kartu stipriai sumažėti apetitas. Todėl raumenų išsaugojimas tampa svarbia gydymo dalimi.

Menopauzėje tai ypač aktualu, nes raumenų masė ir taip mažėja. Raumenys svarbūs ne tik jėgai ir judėjimui – jie reikšmingi gliukozės apykaitai, kaulų sveikatai ir tam, kaip jausimės vyresniame amžiuje.
Todėl vien svarstyklės čia pasako per mažai.
Norint suprasti, kas iš tiesų vyksta mažėjant svoriui, verta stebėti ir kūno sudėtį. Lietuvoje gana plačiai naudojama bioelektrinio impedanso analizė (BIA), kuri leidžia stebėti riebalų, raumenų masės ir skysčių pokyčius. Svarbu ją kartoti panašiomis sąlygomis, nes rezultatams įtakos turi skysčių kiekis organizme.
Tikslesnį kūno sudėties vaizdą gali suteikti DEXA tyrimas, leidžiantis įvertinti riebalų ir liesosios masės pasiskirstymą, o kartu ir kaulų mineralinį tankį.

Šalia kūno sudėties verta stebėti ir tai, ar išlieka jėga.

Raumenų išsaugojimui reikia ir pakankamai baltymų, ir jėgos treniruočių – pratimų su svoriais, treniruokliais, pasipriešinimo gumomis ar savo kūno svoriu. Tai ypač aktualu, kai svoris mažėja greitai ir norime prarasti kuo daugiau riebalų, bet išsaugoti raumenis.

Mažiau valgai. Bet ar gauni tai, ko reikia?

Vartojant GLP-1 apetitas gali gerokai sumažėti, greičiau atsiranda sotumo jausmas, todėl natūraliai mažėja ir porcijos. Tačiau valgant mažiau tampa dar svarbiau, ką valgome ir ar organizmas gauna pakankamai jam reikalingų maistinių medžiagų.
Kai porcijos mažėja, svarbu ne tik jų dydis, bet ir kas jose yra.
Baltymai, skaidulos, skysčiai, vitaminai ir mineralai niekur nedingo iš organizmo poreikių sąrašo vien todėl, kad nesinori valgyti. Jei dar atsiranda pykinimas, vidurių užkietėjimas ar kiti virškinimo simptomai, pakankamai pavalgyti gali būti dar sunkiau, bet ne mažiau svarbu.
Ir čia slypi viena iš rizikų: mažiau kalorijų nebūtinai reiškia geresnę mitybą. Kai apetitas labai sumažėja ir valgome mažiau, tampa sunkiau gauti pakankamai baltymų, geležies, kalcio, magnio, vitamino D, B12 ir kitų organizmui svarbių medžiagų.
Todėl nuovargio, silpnumo, plaukų slinkimo ar prastesnio atsistatymo nereikėtų automatiškai nurašyti vien svorio kritimui ar pačiam vaistui – verta įvertinti ir tai, ar organizmas gauna pakankamai reikalingų maistinių medžiagų.

O kaip GLP-1 ir PHT?

Čia turime įdomią, bet dar ne iki galo ištirtą situaciją.
2024 m. Mayo Clinic tyrime buvo stebimos 106 moterys po menopauzės, vartojusios semagliutidą dėl antsvorio ar nutukimo. Po metų PHT vartojusių moterų svoris vidutiniškai sumažėjo apie 16 %, nevartojusių – apie 12 %. Abiejose grupėse gerėjo ir metabolinės sveikatos rodikliai – gliukozė, kraujospūdis, lipidai.
Panaši kryptis matoma ir su tirzepatidu (Mounjaro). Tyrime, kuriame dalyvavo 120 moterų po menopauzės, PHT vartojusių moterų svoris sumažėjo vidutiniškai apie 19 %, nevartojusių – apie 14 %.
Tačiau su išvadomis skubėti nereikėtų. Abu tyrimai buvo retrospektyviniai, o PHT vartojusių moterų grupės gana nedidelės. Tai reiškia, kad kol kas negalime teigti, jog būtent PHT sustiprina semagliutido ar tirzepatido poveikį svoriui.
2026 m. paskelbta Ispanijos menopauzės draugijos ekspertų pozicija šiuos pirmuosius duomenis vertina kaip perspektyvius, tačiau pabrėžia, kad tyrimų su peri- ir po menopauzės moterimis vis dar trūksta.
Todėl PHT neturėtų būti pradedama tam, kad GLP-1 „veiktų geriau“. PHT turi savo indikacijas, GLP-1 – savo. Tačiau jei jau vartojate PHT ir pradedate gydymą GLP-1, abu gydymus prasminga vertinti platesniame menopauzės ir metabolinės sveikatos kontekste.

Svarstyklės – tik vienas rodiklis

Čia grįžtu prie to, nuo ko pradėjome.
Vien „minus 8 kg“ nėra visa informacija.

Ką verta stebėti gydymo metu, priklauso nuo kiekvienos moters situacijos – sveikatos būklės, vartojamų vaistų, simptomų, gydymo tikslo ir to, kaip toleruojamas vaistas.

Ką verta stebėti greta svorio?

• Metabolinę sveikatą. Gliukozė nevalgius ir HbA1c parodo, kaip keičiasi gliukozės kontrolė. Kai kuriais atvejais gali būti naudinga vertinti ir insuliną. Taip pat svarbūs kraujospūdis, liemens apimtis ir lipidograma – trigliceridai, MTL („blogasis“) ir DTL („gerasis“) cholesterolis, o esant indikacijoms – ir išsamesni lipidų rodikliai.
• Kūno sudėtį ir jėgą. Kiek sumažėjo riebalų, o kiek liesosios masės? Ar išlieka jėga ir fizinis pajėgumas? DEXA ar BIA gali padėti pamatyti tai, ko neparodo svarstyklės.
• Ar pakanka maistinių medžiagų. Jei apetitas labai sumažėjęs, mityba ribota, atsiranda nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas ar prastesnis atsistatymas, verta individualiai įvertinti geležį ir feritiną, vitaminą D, B12 bei kitus rodiklius pagal simptomus ir mitybą.
• Inkstų funkciją ir skysčių balansą, jei yra simptomų ar rizikos veiksnių. Stiprus pykinimas, vėmimas ar viduriavimas gali lemti skysčių netekimą. Tokiu atveju gali būti aktualūs kreatininas, eGFR ir elektrolitai – natris, kalis, magnis.
• Kepenų rodiklius pagal individualią situaciją. Antsvoris, nutukimas ir metabolinės sveikatos sutrikimai gali būti susiję su kepenų suriebėjimu. Todėl ALT, GGT ir kiti kepenų rodikliai gali būti svarbūs vertinant bendrą metabolinės sveikatos pokytį.

Menopauzėje prie šio paveikslo prisideda ir kaulų sveikata, raumenų išsaugojimas, PHT, fizinis aktyvumas bei širdies ir kraujagyslių rizika. Todėl reikalingas platesnis – metabolinis ir funkcinis – požiūris.
GLP-1 vartojimą matau ne kaip kelių mėnesių projektą „numesti kilogramus“, o kaip gydymą, kuriam reikia ilgalaikės strategijos.
Tyrimai rodo, kad nutraukus GLP-1 dalis numesto svorio gali sugrįžti. Todėl apie tai, kaip išlaikyti pasiektą rezultatą, verta galvoti nuo pat gydymo pradžios.

Ką norime pakeisti? Ką stebėsime? Kaip suprasime, kad gydymas iš tiesų gerina sveikatą?

Nes menopauzėje kalbame ne tik apie hormonus. Ir vartojant GLP-1 – ne tik apie svorį.
Kalbame apie tai, kokią sveikatą norime turėti po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų.

Kiekvienos moters patirtis yra unikali, tačiau yra daugybė natūralių priemonių ir papildų, kurie gali padėti palengvinti menopauzės simptomus, o šiuo atveju kaulų ir sveikata.

Mes siūlome kruopščiai atrinktus produktus, kurie gali padėti jums šiuo laikotarpiu.

---