Gydytojos dermatovenerologės patarimai: kaip teisingai mėgautis saule ir kaip apsaugoti savo odą bei akis

Gydytojos dermatovenerologės patarimai: kaip teisingai mėgautis saule ir kaip apsaugoti savo odą bei akis

Autorius: Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė.

Saulė, šiluma, ilgėjančios dienos ir mažėjantis drabužių kiekis ant kūno siejasi su vasara, jos laukimu bei atostogomis. Tačiau visi šie dalykai taip pat susiję ir su nudegimu saulėje, odos navikiniais susirgimais. Iš jų daugiausiai su: melanoma, bazinių ląstelių karcinoma ir plokščialąsteline karcinoma, pigmentinių dėmių ir kitų fotosenėjimo požymių atsiradimu odoje. Natūraliai kyla klausimas – kaip geriausia apsisaugoti nuo ankstyvų odos senėjimo požymių ir saugiai džiaugtis saulės suteikiamais malonumais? Apie tai plačiau – šiame straipsnyje.

UV spindulių tipai

Ultravioletinė radiacija (UV) daro įtaką mūsų odai, sukeldama senėjimą, nudegimą, skatindama priešvėžinių ir vėžinių darinių vystymąsi, imunosupresiją. Skiriami trys UV spindulių tipai: ultravioletiniai C spinduliai (UVC), ultravioletiniai B spinduliai (UVB), ultravioletiniai A spinduliai (UVA).

Ozono sluoksnis sulaiko 100 proc. UVC, 90 proc. UVB ir minimalų kiekį UVA spindulių. Esantys ozono sluoksnio pažeidimai sudaro sąlygas didesniam UV spindulių kiekiui prasiskverbti į Žemę, todėl jų įtaka mums didėja. UVA spinduliai daro didžiausią įtaką odos senėjimui ir pigmentacijos pokyčiams. Šie spinduliai prasiskverbia giliai į odą ir lemia deguonies radikalų susidarymą, kurie netiesiogiai pažeidžia ląstelių DNR. UVA spinduliai taip pat didina uždegiminių ląstelių kiekį odoje. UVB spinduliai sukelia odos nudegimus ir DNR pažeidimą.

Mėlynoji šviesa

Kalbant apie įvairių spindulių įtaką odai, reikėtų paminėti aukštos energijos regimosios šviesos spindulius (angl. HEV – High-Energy Visible Light, 400–490 nm ilgio spinduliai), kitaip dar vadinamus „mėlynąja šviesa“, sklindančia iš įvairių ekranų.

Kadangi nuolat esame supami telefono, kompiuterio, televizoriaus bei kitų išmaniųjų renginių, išskiriančių mėlynąją šviesą, imta tirti jos galimą žalą odai. Mažas mėlynosios šviesos intensyvumas ir trumpalaikė jos ekspozicija odai nekenkia, tačiau ilgalaikis ir didelis intensyvumas – sukelia ląstelių DNR, odos barjero pažeidimą bei fotosenėjimo požymius. Taip pat nustatyta, kad mėlynoji šviesa mažina akių fotoreceptorių kiekį, ilgainiui sukelia ragenos, optinio disko pažeidimus.

Apsauga nuo saulės

Apsauga nuo saulės susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis yra tiesioginė apsauga nuo saulės, pavyzdžiui, apsauginiai kremai, drabužiai, galvos dangalai (skrybėlės, kepurės, skarelės), makiažas, akiniai nuo saulės.

Antroji dalis yra priemonės, kurios sumažina padarytą žalą odai, pavyzdžiui: antioksidantai, DNR atstatantys fermentai ir kt. Apsauginiai kremai nuo saulės gali būti su cheminiais arba fiziniais filtrais. Fiziniai arba dar vadinami mineraliniai filtrai veikia UV spindulius atspindėdami ir išsklaidydami, jų pavyzdžiai yra cinko oksidas bei titano dioksidas. Cheminiai filtrai veikia kitaip  – sugerdami UV spindulius. Cheminiai filtrai sudėtyje gali turėti UVA ir UVB blokatorius.

 

UVB blokuojančios medžiagos: UVA blokuojančios medžiagos:
Aminobenzoatai (angl. aminobenzoates);

Para-aminobenzoatas (PABA);

Padimatas O (angl. padimate O);

Cinamatai (angl. cinnamates);

Oktinoksatas (angl. octinoxate, OMC);

Cinoksatas (angl. cinnoxate);

Salicilatai (angl. salicylates);

Homosalatas (angl. homosalate);

Oktisalatas (angl. octisalate);

Trolamino salicilatas (angl. trolamine salicylate);

Oktokrilenas (angl. octocrylene);

Ensulizolas (angl. ensulizole);

Kamparo derivatai (ang. camphor derivates).

Benzofenonai (angl. benzophenones);

Antranilatai (angl. anthranilates);

Avobenzonai (angl. avobenzones);

Ekamsulas (angl. ecamsule).

 

Patys populiariausi ir stipriausi UVB blokatoriai yra aminobenzoatai, tačiau jų naudojimas apsauginių kremų sudėtyje yra sumažėjęs, kadangi viena šios grupės medžiagų – para-aminobenzoinė rūgštis (PABA) – nustatyta kaip pats dažniausias kontaktinis ir fotoalergenas. Oktorilenas vertinamas kaip vienas saugiausių cheminių UVB blokatorių, turintis labai mažą riziką sukelti iritaciją, fototoksiškumą ir fotoalergines reakcijas. Ensulizolas – tai vandenyje tirpi medžiaga, dažnai naudojama kosmetikos gamyboje, nes nesukelia odą apkraunančio ir riebaluojančio pojūčio.

UVA blokatoriai yra mažiau stabilūs nei UVB blokatoriai. Apie 50 proc. kai kurių UVA blokatorių dalelių suyra jau po valandos, todėl dažnai sudėtis būna kombinuota, siekiant padidinti dalelių stabilumą. Taip pat tai paaiškina, kodėl visur rekomenduojama apsauginius kremus nuo saulės pakartotinai teptis kas dvi valandas, nepriklausomai nuo jų SPF indekso.

Antrinė apsauga nuo saulės, kaip buvo minėta anksčiau, padeda sumažinti UV padarytus pažeidimus. Antioksidantai sumažina laisvųjų deguonies radikalų kiekį, kurių daugėja, veikiant UVA spinduliuotei. Šių aktyvių dalelių kiekį mažina organizme esantys antioksidantai, tačiau, kai yra deguonies radikalų perteklius, natūralių antioksidantų nepakanka, vystosi ląstelių DNR pažeidimas. Vietiškai tepami antioksidantai padeda mažinti UV padarytą žalą, be to – jie išlieka aktyvūs net keletą dienų po aplikacijos. Plačiausiai žinomi ir apsauginių kremų sudėtyje naudojami antioksidantai yra vitaminai C ir E, silimarinas, žaliosios arbatos polifenoliai.

Kaip teisingai saugotis nuo saulės?

  • Tepkite apsauginius kremus nuo saulės. Apsauginiai kremai nuo saulės turi būti tepami likus 15-ai minučių iki saulės ekspozicijos. Jų kiekis turėtų būti pakankamas, t. y., 2 mg/cm2 arba 30 ml kūnui. Nepamirškite tepti ausų, akių vokų sritis. Apsauginiai kremai turi būti pakartotinai tepami kas dvi valandas, iškart po maudymosi ar prakaituojant. Apsauginius kremus nuo saulės padės išsirinkti SPF indeksas (angl. Sun Protection Factor) – mažiausios UVB radiacijos dydis, reikalingas sukelti minimalią eritemą odoje, kuri sutepta apsauginiu kremu nuo saulės, lyginant su neapsaugota oda. Taigi kuo didesnis SPF indeksas, tuo stipresnės UVB radiacijos reikia, kad atsirastų odos paraudimas. SPF 15 blokuoja 94 proc., SPF 30 – 97 proc., SPF 50 – 98 proc., SPF 100 – 99 proc. UVB spindulių.
  • Dėvėkite drabužius. Visgi, ne visi drabužiai apsaugo vienodai. UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor) – faktorius, kuris nustato UVA ir UVB spindulių skvarbą per tam tikrą audinį. UPF 50 apsaugo nuo 98 proc., UPF 30 nuo 96,7 proc. saulės spinduliuotės. Laisvi, dažyto ir tankiai suausto audinio drabužiai turi didžiausią apsaugą, lyginant su baltais, aptemptais rūbais. Geriausiai nuo saulės spinduliuotės apsaugo poliesteris, nailonas, kiek silpniau vilna, šilkas, o medvilnė, linas – apsaugo silpniausiai.
  • Dėvėkite plačiabryles skrybėles. Galvos apdangalų apsauga veidui ir kaklui priklauso nuo jų suaudimo tankio, naudotos medžiagos bei pločio. Jeigu, pavyzdžiui, skrybėlės kraštas platesnis nei 7,5 cm, tuomet ji suteikia SPF 7 apsaugą nosies, SPF 5 kaklo sričiai. Siauresni galvos dangalai suteikia mažesnę apsaugą odai.
  • Užsidėkite akinius nuo saulės. Tai yra svarbus veiksnys, padedantis apsaugoti jūsų akis. Rinkitės apsauginius akinius nuo saulės, kurie apsaugo nuo 99–100 proc. viso UV spindulių spektro (turėtų būti nurodyta, kad apsaugo 99–100 proc. nuo UVA ir UVB arba 100 proc. apsauga nuo UV 400). Dėl UV spindulių ilgainiui gali vystytis katarakta, akių navikiniai susirgimai.

Naudokitės saulės teikiamais malonumais ir nauda, tačiau nepamirškite saugotis nuo galimų neigiamų padarinių. Gražios ir šiltos vasaros.

Shopping Cart
0
    0
    Krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias
    Scroll to Top