Autorius: Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė

Įvairios medžiagos jau nuo senovės yra naudojamos plaukų, odos, nagų ar kūno grožiui. Per amžius, siekiant geresnių rezultatų, į grožio produktus imta dėti įvairius priedus, pavyzdžiui: konservantus, stabilizatorius, mineralinius pigmentus, dažus ir pan. Dalis priedų lemia produktų ilgalaikiškumą, apsaugo nuo bakterijų dauginimosi, tačiau kita dalis gali turėti ir neigiamų poveikių odai ar net bendrai sveikatai, pavyzdžiui, sukelti alergines ar iritacines odos reakcijas.

Kodėl mes dažome veidą arba naudojame kūno kosmetiką?

Kosmetika stimuliuoja tris mūsų jusles – lytėjimą, uoslę, regą. Teigiama šių jutimų stimuliacija lemia sensorinį ir psichologinį pasitenkinimą. Tyrimuose nustatyta, kad pasidažę asmenys sudaro vidutiniškai 37 proc. geresnį pirmąjį įspūdį nei nepasidažę, taip pat – atrodo ketveriais metais jaunesni. Tačiau makiažas gali ne tik pajauninti, bet ir turėti priešingą efektą. Literatūros duomenimis makiažas jaunina asmenis esančius 40 metų amžiaus ar vyresnius, 30 metų amžiaus asmenys paprastai su ar be makiažo atrodo taip pat, o 20-ies metų amžiaus asmenis makiažas sendina.

Kosmetikos naudojimas nėra tiesiog priemonė, skirta pakeisti išvaizdai. Tai yra būdas save išreikšti ir pažinti. Dar vaikystėje žmogui atsiranda poreikis naudotis tėvų kosmetinėmis priemonėmis, pavyzdžiui: pasikvėpinti, nusilakuoti nagus ar pasidažyti lūpas. Tėvų kopijavimas yra svarbi vaikų vystymosi ir augimo dalis. Paauglystėje pradeda formuotis kiti socialiniai ryšiai, poreikiai ir makiažas gali būti naudojamas siekti saviraiškai, atrodyti vyresniais ir pan. Skiriamos dvi psichologinės grupės žmonių, priklausomai nuo kosmetikos naudojimo priežasčių. Pavyzdžiui, vieni asmenys nori ir siekia atrodyti jaunesni, gražesni dėl sedukcinių poreikių, o kiti siekia paslėpti tam tikrus odos netolygumus ir kosmetiką naudoja kamufliažiniais tikslais. Pastarosios grupės asmenys dažniau yra uždaresni, jiems gali būti būdingi nerimo sutrikimai, yra mažiau savimi pasitikintys.

Kosmetikos naudojimosi priežastys:

• nerimas dėl veido odos išvaizdos;
• socialinių normų atitikimas;
• drovumas, padeda įgyti pasitikėjimo;
• socialinių santykių užtikrinimas;
• siekis atrodyti sveikiau;
• siekis daugiau uždirbti;
• parodyti daugiau kompetencijos;
• noras atrodyti patikimesniu, labiau patikti aplinkiniams;
• atrodyti dominuojančiu, prestižiškiau;
• daryti įtaką kitiems;
• atrodyti patraukliau.

Mokslinėje literatūroje galima rasti daug tyrimų, kurie sako, kad aknės bėrimai pagerėja tuomet, kai taikomas gydymas ir tinkamai naudojama dekoratyvinė kosmetika. Žinoma, kad sergančių akne ar kitomis odos uždegiminėmis ligomis, kurios pasireiškia matomose vietose, gyvenimo kokybės indeksas yra žemesnis bei tokie asmenys dažniau serga psichologinėmis ligomis, pavyzdžiui: depresija, nerimo sutrikimais ir kt. Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad sergančiųjų akne gyvenimo kokybės (QOL, Skindex-16) ir nerimo (angl. anxiety state index) indeksai, jei  naudojama dekoratyvinė kosmetika, ženkliai pagerėja. Bėrimų sumažėjimas ir gyvenimo kokybės indekso pagerėjimas galėtų būti paaiškinti tuo, kad pagerėjus savijautai ir požiūriui į save, sumažėja stresinių hormonų išskyrimas, kurie yra svarbūs aknės vystymuisi.

Daugelis yra susidūrę su situacija, kai užsitepus kokią kosmetinę priemonę ant odos, ji parausta, ima peršėti ar niežėti? Tokia kosmetika greičiausiai yra netinkama jūsų odai, todėl organizmas parodo savo neigiamą reakciją. Ne tik mūsų oda žino, kas jai netinka, tačiau ir tyrimuose aprašoma, kad pasirinkus netinkamas priemones – odos būklę galima pabloginti. Naudojant tokią kosmetiką gali pasireikšti alerginis, iritaciniai-kontaktiniai dermatitai, perioralinis ar periorbitalinis dermatitai, pablogėti aknės, rožinės, atopinio dermatito ar kitų ligų bėrimai. Pavyzdžiui, sergantiesiems atopiniu dermatitu, nerekomenduojama rinktis labai silpnų makiažo valiklių, nes tuomet mechaniškai stipriau trinama oda ir sukeliamas didesnis jos sudirgimas. Taip pat rekomenduojama rinktis priemones, kurios yra labiau drėkinančios.

Kosmetiką svarbu pasirinkti ne tik pagal odos tipą, bet ir pagal jos sudėtines medžiagas. Rekomenduojama vengti sunkiųjų metalų, parabenų, kvapiklių, dažiklių, formaldehido. Šios medžiagos dažniausiai linkusios sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Sunkieji metalai, pavyzdžiui: kadmis, arsenas, švinas, gyvsidabris, jau seniai yra žinomi dėl savo toksinio poveikio, todėl jų kiekis kosmetikoje yra reguliuojamas. Kiti metalai, pavyzdžiui: nikelis, kobaltas, chromas gali sukelti alergines ar iritacines reakcijas. Metalai kosmetikoje dažniausiai naudojami kaip spalviniai priedai, tačiau dėl galimo jų šalutinio poveikio rekomenduojama rinktis kosmetiką, kurioje yra jų liekanos arba jų išvis nėra.

Siekiant pagerinti išvaizdą ir atrodyti sveikiau – kosmetines priemones tikrai galima, o neretai net ir rekomenduojama, naudoti. Kaip aprašyta aukščiau, kosmetika padeda pagerinti pasitikėjimą savimi ir aplinkinių požiūrį, todėl jos vengti, jei vargina odos problemos, – nėra privaloma. Rekomenduojama rinktis dermatologų patikrintas kosmetikos priemones, kurių sudėtis yra aiški ir suprantama paprastam pirkėjui. Svarbu pasirinkti tinkamą kosmetiką ir žinoti, kaip ją teisingai naudoti. Tai geriausiai jums gali padėti padaryti kosmetologai ir gydytojai dermatologai.