Autorius: Šeimos gydytoja Ieva Kaupaitė
Vidurių užkietėjimas – pakankamai dažna būklė, pasireiškianti retu, apsunkintu, nevisaverčiu tuštinimusi. Vidurių užkietėjimas gali būti organinės kilmės, kai simptomus lemia žarnyno, neurologinė, endokrininė liga ar vartojami vaistai, ir funkcinis – kai organinių pakitimų nenustatoma.
Dažnu atveju diagnozė yra nustatoma remiantis dviem dalykais: simptomais ir paciento apžiūra. Kai kuriais atvejais – gali reikėti detalesnio ištyrimo. Į gydytoją kreiptis rekomenduojama, jei vidurių užkietėjimas pasireiškė naujai, tęsiasi ilgiau nei tris savaites, pastebimai veikia žmogaus gyvenimo kokybę ar kartu pasireiškė kiti simptomai: kraujavimas, svorio kritimas, karščiavimas, bendras silpnumas.
Vidurių užkietėjimo gydymas rekomenduojamas pagal tai, kokia negalavimo priežastis. Jei pavyksta nustatyti kaltininką (pvz.: kita liga, psichologinis dirgiklis, netinkama mityba ir t. t.), pirmiausia reikėtų jį pašalinti.
Jei konkreti priežastis nenustatoma – svarbiausia gydymo grandis yra skaidulomis papildyta dieta. Optimalus skaidulų kiekis per dieną – 20–35 gramai. Skaidulų gausu vaisiuose ir daržovėse, ypač citrinvaisiuose, slyvose ar jų sultyse. Skaidulos gali sukelti pilvo pūtimą, todėl reikėtų palaipsniui didinti skaidulų kiekį. Jei dieta nepakankamai veiksminga, gali prireikti laisvinamųjų preparatų.
Laisvinamieji preparatai gali būti kelių tipų: vietinio poveikio (naudojami į tiesiąją žarną) ar vartojami per burną. Kai kurie laisvinamieji gali sukelti dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą. Norint jų išvengti – kiekį reikėtų didinti palaipsniui ir vartoti daug skysčių (geriausia – vandens). Vietiniai laisvinamieji preparatai puikiai tinka, jei vidurių užkietėjimas pasireiškė vienkartinai (pvz., kelionėje) ar reikia išsituštinti dėl konkrečios situacijos (pvz., prieš gydytojo apžiūrą).
Dėl tikslesnio vaistų vartojimo ir jums tinkamiausio gydymo tiek vidurių užkietėjimo atveju, tiek kitų negalavimų – reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
