Autorius: Gydytoja-rezidentė oftalmologė Agnė Markevičiūtė

Sausų akių sindromas – tai ašarų aparato ir akies paviršiaus liga, atsirandanti dėl sumažėjusio ašarų kiekio arba pagreitėjus jų išgarinimui. Neretai tai yra lėtinė problema, dažniau pasireiškianti vyresnio amžiaus žmonėms, moterims – prasidėjus menopauzei.

Įprastomis sąlygomis ašarų plėvelė, dengianti akies paviršių, sudaryta iš trijų pagrindinių sluoksnių: riebalinio, vandeninio ir gleivių. Kiekvienas iš šių komponentų būtinas normaliai ašarų sudėčiai palaikyti, turi savas funkcijas ir yra išskiriamas skirtingų liaukų. Su kiekvienu užsimerkimu ašarų plėvelė pasklinda priekiniame akies paviršiuje. Ašaros užtikrina drėkinimą, išplauna smulkius svetimkūnius, mažina infekcijos riziką. Jų perteklius nuteka per mažus kanalėlius, esančius vidiniuose vokų kampučiuose, į nosies užpakalinę dalį.

Sausų akių liga yra daugiafaktorinė, tai reiškia, kad gali būti sukeliama įvairių veiksnių. Viena iš pagrindinių priežasčių – nepakankamas ašarų kiekis. Ašarų gamyba mažėja su amžiumi, esant tam tikroms gretutinėms ligoms, pavyzdžiui: Sjogreno sindromui, reumatoidiniam artritui ar vartojant tokius medikamentus, kaip diuretikus, antihistaminius vaistus, beta adrenoblokatorius. Hormoninė ir nervinė sistemos yra atsakingos už minėtų, ašaras sudarančių, komponentų sudėtį. Jei yra šių sistemų sutrikimas, taip pat gali išsivystyti sausų akių sindromas. Aplinkos sąlygos, tokios kaip vėjuotas ir sausas oras, patalpose naudojami šildytuvai bei kondicionieriai – gali sumažinti ašarų tūrį dėl pagreitėjusio jų išgarinimo (evaporacijos). Šį procesą taip pat gali skatinti: vitamino A trūkumas, retas mirksėjimas skaitant, žiūrint į kompiuterį ar kitus prietaisus, akių lašuose esantys konservantai, kontaktinių lęšių nešiojimas, vokų patologinės būklės (entropionas, ektropionas), Meibomo liaukų, esančių vokų krašte, disfunkcija.

Dėl šių priežasčių ašarų plėvelė, kuri turėtų dengti akies paviršių tolygiai, tampa nestabili, trūkinėja, užsitęsus ar esant labiau išreikštam procesui, pažeidžiamas akies paviršius, gali prasidėti paviršinis akies uždegimas.

Pacientus gali varginti įvairūs simptomai, pavyzdžiui: akių perštėjimas, paraudimas, svetimkūnio pojūtis, akys lyg „smėlio pripiltos“, neryškus matymas, jautrumas šviesai. Kartais gali pasireikšti intensyvus ašarojimas, kuris atsiranda kaip refleksinis nervų sistemos atsakas dėl dirginimo, sukelto sumažėjusio ašarų kiekio. Tačiau dažniausiai tokios ašaros yra sudarytos tik iš vandeninio komponento, kurio nepakanka normaliai ašarų sudėčiai užtikrinti.

Prevencinės priemonės

Siekiant išvengti arba sumažinti sausų akių sindromo simptomus, rekomenduojama vengti tiesioginio oro pūtimo į akis, stengtis į jas nenukreipti plaukų džiovintuvo, automobiliuose  ar kitose patalpose esančių oro vėdinimo prietaisų. Padeda ir tai, jei žiemos metu yra drėkinamos patalpas, esant vėjuotam orui – nešiojami platūs akiniai nuo saulės. Ilgai skaitant ar atliekant darbus, reikalaujančius intensyvaus ir ilgalaikio, koncentruoto žiūrėjimo, reikia atlikti pertraukas – jų metu užmerkti akis kelioms minutėms ar pamirksėti kelias sekundes, taip užtikrinant ašarų pasiskirstymą akies paviršiuje. Būnant ypač sausose aplinkose, tokiose kaip, dykuma ar lėktuvai, rekomenduojama periodiškai užsimerkti kelioms minutėms, taip lėtinant ašarų evaporaciją.

Gydymas

Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti ir nustatyti priežastį, sukėlusią sausų akių sindromą bei stengtis ją pašalinti.

Jei išvardintos prevencinės priemonės nepadeda, siekiant sumažinti patiriamus simptomus, pagrindinis sausų akių sindromo gydymo būdas yra dirbtinės ašaros. Dirbtinės ašaros skiriasi savo sudėtinėmis medžiagomis ir viskoziškumu. Mažesnio viskoziškumo yra labiau vandeningos, dažniausiai greitai palengvina simptomus ir nesukelia matymo pablogėjimo, kai jų įsilašinama. Vis dėlto, šių dirbtinių ašarų simptomus lengvinantis poveikis dažniausiai yra trumpalaikis, todėl jas tenka lašinti ypač dažnai. Didesnio viskoziškumo dirbtinės ašaros yra tirštesnės, dažniau gelio konsistencijos, taip užtikrinant ilgesnį drėkinimą. Vis dėlto, jų trūkumas yra galimas laikinas, neryškaus matymo atsiradimas kelioms minutėms po patekimo į akį. Dėl šios priežasties drėkinantys geliai ar tepalai skiriami nakčiai. Taip pat, renkantis dirbtines ašaras, verta žinoti, kad vienos jų yra labiau tinkamos sausam akių sindromui, kai yra sumažėjusi ašarų gamyba, kitos – kai yra pagreitėjusi jų evaporacija.

Nėra įrodyta, kurios dirbtinių ašarų sudėtinės medžiagos būtų pranašesnės vienos už kitas, dažniausiai rekomenduojama pacientui pačiam atsirinkti tinkamiausias, labiausiai jam tinkančias dirbtines ašaras. Esant lengviems sausų akių sindromo simptomams, pacientas gali lašinti dirbtines ašaras, pasikonsultavus su pirminės sveikatos priežiūros gydytoju. Jei simptomai užsitęsia kelias savaites ar yra sunkūs, rekomenduojama kreiptis į oftalmologą.

„Navitae Plus“ yra akių lašai, kurie gali būti skiriami būtent sausų akių sindromui gydyti bei akių diskomfortui palengvinti, esant akies uždegimams ar po operacijų. Pagrindinės sudedamosios medžiagos: 0,15 proc. natrio hialuronatas, vitaminas A ir E. Vitaminas A užtikrina ašarų plėvelės stabilumą, taip drėkina ir lubrikuoja akies paviršių, o vitaminas E atsakingas už apsauginį mechanizmą dėl savo antioksidacinių savybių. „Navitae Plus“ lašus rekomenduojama lašinti po 1 lašą į kiekvieną akį 3–6 kartus per dieną arba kitaip, jei nurodė specialistas.

Sausų akių sindromo gydyme taip pat svarbu atlikti vokų higieną, naudoti šiltus kompresus ar specialias servetėles, ypač jei yra stebimi vokų krašto liaukų funkcijos sutrikimai, taip pat rekomenduojama į mitybą įtraukti sočiųjų riebalų rūgščių, vartoti vitaminus A ir E.

Esant sudėtingesnėms būklėms, galima taikyti ašarų taškelio okliuziją, taip sutrikdomas ašarų nutekėjimas į nosį, jos užsilaiko vokų skliaute bei akies paviršiuje ir taip išlaikoma jų funkcija. Pasireiškus akies paviršiaus uždegimui, skiriami tiek vietiniai, tiek sisteminiai priešuždegiminiai vaistai. Individualiai sprendžiama dėl vokų operacijos, kontaktinių lęšių skyrimo.