Vitaminai ir jų vartojimas: kada ir kokių reikia žmogaus organizmui?

Vitaminai ir jų vartojimas: kada ir kokių reikia žmogaus organizmui?

Autorius: Šeimos gydytoja Ieva Kaupaitė

Apie vitaminus bei jų naudą girdime daug. Visgi, ar iš tikrųjų jie tokie svarbūs mūsų organizmui? Ar reikia tiek daug skirtingų jų rūšių ir tokiais dideliais kiekiais? Trumpai apžvelkime svarbiausius vitaminus ir jų reikšmę sveikatai.

Vitaminai – tai medžiagos, kurios būtinos normaliai medžiagų apykaitai. Mūsų organizmas vitaminų pasigaminti negali (išskyrus vitaminą D), todėl jie turi būti suvartoti su maistu. Kai kurios būklės (nėštumas, onkologinės ir kitos lėtinės ligos, alkoholio vartojimas, veganiška mityba) gali padidinti tam tikrų vitaminų poreikį.

Folio rūgštis – labai svarbi nėštumo metu ir prieš pastojant, nes padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų, vaisiaus formavimo laikotarpiu. Folio rūgšties trūkumas gali lemti ir mažakraujystę. Taip pat yra duomenų, kad pakankamas folio rūgšties, vitamino B6 ir vitamino B12 kiekis gali sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Vitamino D rekomenduojama dozė suaugusiam žmogui, neturinčiam vitamino D trūkumo, yra 1000 vienetų dienai. Vitaminas D svarbus kalcio metabolizmui, todėl padeda stiprinti kaulus ir išvengti osteoporozės.

Organizme nuolat vyksta oksidaciniai procesai ir kaupiasi toksiški laisvieji radikalai, su kuriais kovoja antioksidantai. Jie padeda išvengti onkologinių ir širdies-kraujagyslių ligų. Antioksidantų galima rasti ir tarp vitaminų (vitaminai A, C, E).

Vitaminas A (retinolis, karotenai) – antioksidantas, kuris gali mažinti onkologinių susirgimų riziką, tačiau turėtų būti labai atsargiai vartojamas vaisingo amžiaus moterų, nes pirmojo nėštumo trimestro metu didina apsigimimų riziką, taip pat – kaulų retėjimo bei lūžių riziką.

Vitaminas C – antioksidantas, kuris padeda išvengti peršalimo ligų, tačiau vartojant dideles dozes didėja inkstų akmenligės rizika.

Vitaminas B2 (riboflavinas) – randamas daugelyje produktų (pieno, mėsos, kiaušiniuose, dribsniuose, žaliosiose lapinėse daržovėse). Pagal esamus duomenis, jo trūkumas yra retas, todėl papildomai jo vartoti nėra būtina.

Vitaminas B6 (piridoksinas) – randamas bananuose, riešutuose, daugelyje daržovių. Šis vitaminas galimai mažina onkologinių ir širdies-kraujagyslių ligų dažnį.

Vitaminas B12 (kobalaminas) – jo trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl blogo pasisavinimo žarnyne (dėl žarnyno ligų, nepakankamo skrandžio rūgštingumo) ir dėl per mažo suvartojimo produktų, turinčių vitamino B12 (jo yra kepenyse, piene, žuvyje, mėsoje). Šio vitamino trūkumas sukelia neurologines ligas ir mažakraujystę, demenciją bei atminties sutrikimus.

Renkantis, kokius vitaminus vartoti, naudinga atsižvelgti į savo lūkesčius, organizmo poreikius ar pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Priklausomai nuo to – reikia pasirinkti: ar jums reikalingas tik vienas vitaminas, ar jo grupės papildymas, ar jums reikia kelių vitaminų, kuriuos taip pat galite rasti vienoje tabletėje.

Vartojant vitaminus svarbu nepamiršti, kad jais galima perdozuoti. Vandenyje tirpius vitaminus perdozuoti sunkiau, nes jie lengvai pasišalina per inkstus, tačiau, pavyzdžiui, vitamino C didelės dozės gali inkstuose formuoti akmenis. Riebaluose tirpūs vitaminai (vitaminai A, D, E, K) yra labiau toksiški nei vandenyje tirpūs, todėl jų vartojimas turėtų būti atidesnis. Vitamino E reikėtų suvartoti ne daugiau 30 vienetų per parą, o vitamino A – ne daugiau 2500 tarptautinių vienetų per parą.

Suaugusiems, kurių mityba yra subalansuota ir jie praleidžia saulėje daug laiko – nėra būtina savo mitybą papildyti vitaminais.

Dėl konkrečių vitaminų vartojimo rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju ar vaistininku.

Shopping Cart
0
    0
    Krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias
    Scroll to Top