Alerginės akių ligos – kokie ženklai rodo, kad laikas apsilankyti pas gydytoją

Alerginės akių ligos – kokie ženklai rodo, kad laikas apsilankyti pas gydytoją

Autorius: Gydytoja-rezidentė oftalmologė Agnė Markevičiūtė

Alerginių ligų metu žmogaus imuninė sistema pradeda per daug stipriai reaguoti į tam tikras medžiagas – alergenus, kurie įprastomis sąlygomis nėra žalingi. Alergija gali sukelti pokyčius įvairiuose žmogaus kūno organuose: odoje, nosyje, plaučiuose, akyse.

Kaip akių alergija pasireiškia?

Akių alerginės ligos yra vienos dažniausiai pasireiškiančių, paveikiančios apie 40 proc. visos žmonijos populiacijos. Jos gali pasireikšti kaip atskira liga (tik akių alergija), tačiau mokslinėje literatūroje nurodomas ir ryšys tarp alerginių ligų, tokių kaip: alerginis konjunktyvitas, egzema, astma, alerginis rinitas, alergija maistui. Tai reiškia, kad šios ligos, tarp jų ir akių alerginės, gali pasireikšti dažniau, esant kartu nustatytai kitai alerginei ligai.

Žmogaus vokai atlieka apsauginę funkciją, ribodami alergenų patekimą į akis. Akyje esanti junginė (plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri dengia akies obuolį bei vokų vidinius sluoksnius) ir ragena (skaidrus skaidulinis dangalas, esantis centrinėje akies dalyje) yra išorėje esantys sluoksniai, turintys kontaktą su alergenu.

Alergenui patekus į akis, dažniausiai jis jungiasi prie putliųjų ląstelių, tai lemia histamino bei kitų, uždegimą skatinančių, medžiagų išsiskyrimą (tam tikrose formose gali pasireikšti ir uždelsto tipo alerginė reakcija). Dėl šių procesų didėja kraujagyslių pralaidumas, akys parausta, junginė paburksta, gali patinti vokai.

Akių niežėjimas – vienas dažniausių ir labiausiai juntamų simptomų. Taip pat gali varginti ašarojimas, deginimo pojūtis, padidėjęs jautrumas šviesai. Dažniausiai simptomai yra vienodi abiejose akyse. Neretai kartu prasideda ir alerginis nosies gleivinės uždegimas (rinitas), pasireiškiantis užgulusia nosimi, čiauduliu, sekreto tekėjimu iš nosies.

Akių alerginės ligos ir jų simptomai

Dažniausi alergines akių ligas sukeliantys alergenai: žiedadulkės, dulkių erkutės, naminių gyvūnų odos pleiskanos, pelėsis. Visgi, net ir kvepalai, tabako dūmai, kosmetika, vaistai, akių lašuose esantys konservantai taip pat gali sukelti akių alergines ligas.

Mokslinėje literatūroje išskiriamos kelios akių alerginės ligos, iš kurių dažniausios – alerginis sezoninis ir nuolatinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas). Sunkesnės būklės pasireiškia, kai yra atopinis keratokonjunktyvitas (ragenos ir junginės uždegimas), pavasarinis keratokonjunktyvitas (kataras) ar gigantinių papilų konjunktyvitas.

Alerginis sezoninis ir nuolatinis konjunktyvitas pasireiškia lengviausiais simptomais, lyginant su kitomis alerginėmis akių ligomis. Pagrindinis skirtumas tarp šių konjunktyvitų yra ligos simptomų periodiškumas ir chroniškumas. Jie priklauso ir nuo alergenų, kuriems pacientas yra jautrus. Sezoninis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia pavasarį ir vasarą, kai pagrindiniu alergenu tampa žiedadulkės. Dažnai kartu pasireiškia ir rinitas, dar kitaip žinomas kaip šienligė.

Daugiametis alerginis konjunktyvitas nesusijęs su sezoniškumu. Jis sukeliamas aplinkos alergenų: dulkių erkučių, augintinių odos pleiskanų, pelėsio sporų. Ši liga (su remisijomis ir paūmėjimais) gali tęstis visus metus.

Vernalinis keratokonjunktyvitas priskiriamas sunkios formos alerginiam akių uždegimui. Jis laikomas sezoniniu, tačiau ligos paūmėjimai galimi bet kada, kai yra kontaktas su alergenu. Dažniausiai pasireiškia berniukams, jauniems vyrams, retai pasitaiko vyresniems nei 25-erių metų žmonėms. Ligos metu būdingas gausus, gleivingas sekretas, intensyvus abiejų akių niežėjimas, akių paraudimas, skausmas, svetimkūnio pojūtis, šviesos baimė, galimas matymo pablogėjimas, viršutinio voko junginėje dalyje gali padidėti papilos.

Atopinis keratokonjunktyvitas pasireiškia jauniems suaugusiems, jis siejamas su atopinėmis ligomis (atopiniu dermatitu, astma, maisto alergija). Galimas jautrumas įvairiems alergenams. Šiai ligai būdingas lėtinis akių niežėjimas bei paraudimas, galimi panašūs simptomai kaip ir vernalinio keratokonjunktyvito metu, tačiau paprastai jie yra daug sunkesni, lėtiniai, be remisijų. Ligai progresuojant, gali susiformuoti randiniai akių junginės pokyčiai, ragena gali padrumstėti.

Kontaktinis blefarokonjunktyvitas – tai vokų odos dermatitas (vokų paraudimas, sustorėjimas, sukietėjimas) ir persistuojantis konjunktyvitas, pasireiškiantis žmonėms, kurie neturi polinkio į atopiją. Dažniausios priežastys, sukeliančios šią alerginę ligą: kontaktinių lęšių skystis, kosmetikos priemonės ar akių lašai.

Gigantinių papilų konjunktyvitas – vokų vidinėje pusėje esančios junginės uždegimas. Jis priskiriamas prie mechaninio poveikio sukelto konjunktyvito (kontaktinių lęšių (KL) nešiojimas, akių protezai, išsikišę junginės siūlai), tačiau alerginė reakcija kontaktiniams lęšiams ar jų skysčiui taip pat nurodoma kaip viena iš galimų priežasčių. Šio konjunktyvito rizika didėja tiems, kas nešioja jau minėtus kontaktinius lęšius, kurie taip pat serga astma, šienlige ar kitoms alerginėms ligoms. Pasireiškus šiam konjunktyvitui, voko junginė, esanti vidinėje pusėje, parausta, patinsta, padidėja papilos (struktūros, esančios vidinėje voko pusėje). Sergantieji gali skųstis svetimkūnio jausmu, akių paraudimu, skausmu, niežėjimu, vokų patinimu, gleivingo sekreto atsiradimu.

Diagnostika

Akių alerginės ligos dažniausiai diagnozuojamos, remiantis anamneze, paciento nusiskundimais ir atliekant akių apžiūrą plyšine lempa. Norint nustatyti alergeną, atliekami kraujo tyrimai, odos alerginiai mėginiai. Pajutus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į oftalmologą, kuris įvertins būklę ir paskirs reikiamą gydymą.

Wishlist 0
Continue Shopping
0
    0
    Krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias
    Shopping Cart
    Scroll to Top