Kodėl vasarą beria odą – atsako gydytoja dermatovenerologė

Kodėl vasarą beria odą – atsako gydytoja dermatovenerologė

Autorius: Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė.

Vasara – tos nuostabios saulėtos dienos ir šiltas oras. Įsivaizduokite, kad leidžiate laiką prie jūros, sėdite gėlių pievoje ir pinate vainiką arba elementariai pjaunate žolę, apsivilkę drabužiais, apnuoginančiais dalį kūno odos. Dieną praleidžiate puikiai, tačiau po kelių valandų ar dienų saulės eksponuojamose vietose atsiranda intensyvus niežėjimas ir bėrimai. Kas tai galėtų būti? Tikėtina, kad tai viena iš kelių fotodermatozių, pavyzdžiui, polimorfinis bėrimas nuo šviesos, saulės dilgėlinė, fototoksinis arba fotoalerginis kontaktinis dermatitas.

Polimorfinis bėrimas nuo šviesos

Tai yra viena dažniausių fotodermatozės formų. Polimorfinis bėrimas dažniau būdingas moterims nei vyrams. Bėrimai prasideda kelių valandų ar dienų bėgyje po pirmos intensyvios saulės spindulių ekspozicijos pavasario ar ankstyvos vasaros metu. Šis bėrimas pasireiškia neištintančiomis dėmėmis, papulėmis, pūkšlėmis ar kitais bėrimo elementais saulės paveiktose vietose. Dažniausiai beria sritis, kurios žiemos metu būna pridengtos, pavyzdžiui: krūtinė, nugaros sritys, rankų tiesiamieji paviršiai, o sritys, kurios dažnai veikiamos saulės spindulių, kaip nugariniai plaštakų paviršiai ir veidas, dažniausiai yra neišberiamios. Vasaros metu, pakartotinai gaunant saulės spindulių, vystosi tolerancija ir kiekvieną kartą išberia vis mažiau. Bėrimai išnyksta apytiksliai per savaitę, pasibaigus saulės ekspozicijai.

Šie bėrimai diagnozuojami, remiantis anamnezės ir objektyvios apžiūros duomenimis, diagnozė patvirtinama atliekant fotoprovokacinius testus, gali būti paskirti tam tikri papildomi tyrimai, siekiant atmesti kitas ligas.

Paūmėjimas paprastai gydomas vietiniais gliukokortikosteroidiniais vaistais, geriamaisiais antihistamininiais vaistais. Dažnai kartojantis, rekomenduojama „hardening“ terapija, kurios metu skiriamos fototerapijos procedūros ankstyvo pavasario metu, siekiant paruošti odą ir „pripratinti“ būsimam deginimosi sezonui. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento pageidavimus, bėrimų sunkumą.

Saulės dilgėlinė

Gali būti, kad visi prisimena, kaip vaikystėje lakstė, vydamiesi draugus su dilgėlėmis arba mergaitės dilgindavosi rankas, norėdamos sužinoti, būsimo mylimojo pirmąją vardo raidę. Po šių žaidimų odoje atsirasdavo intensyviai niežtintys bėrimai, vadinami pūkšlėmis. Saulės dilgėlinė pasireiškia tokiais pačiais bėrimais per keletą minučių po saulės spindulių ekspozicijos.

Saulės dilgėlinė yra fizinė dilgėlinės forma. Kitaip tariant, ji atsiranda dėl fizinių veiksnių. Ji yra labiau būdinga moterims nei vyrams. Dažniausiai vystosi dėl ultravioletinių A spindulių, rečiau dėl ultravioletinių B spindulių, rečiausiai – dėl regimosios šviesos poveikio.

Šie, intensyviai niežtintys ar net deginantys, bėrimai prasideda po žiemos, dažniausiai pavasarį, pirmos ilgesnės ekspozicijos saulėje metu. Pūkšles atsiranda greitai, t. y., per keletą minučių ar valandos bėgyje, saulės eksponuojamose vietose, kurios šaltesnių metų laiku būna pridengtos, pavyzdžiui, dekoltė srityje. Nutraukus saulės spindulių poveikį, bėrimai išnyksta maždaug per parą (gali ir greičiau – per kelias valandas). Labais retais atvejais, esant išbertiems dideliems plotams, gali atsirasti ir sisteminiai simptomai: silpnumas, pykinimas, galvos svaigimas, skausmas, dusimas ir kita.

Liga diagnozuojama, remiantis anamneze, objektyvia apžiūra, atliekant fototestą, fotoprovokaciją. Gali būti atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai, siekiant atmesti kitas ligas. Gydoma antihistamininiais ir imunomodifikuojančiais vaistais, taikoma „hardening“ terapija.

Fototoksinis ir fotoalerginis dermatitai

Fototoksinis dermatitas – tai yra toks odos uždegimas, kuris vystosi dėl tiesioginio toksinės medžiagos ir ultravioletinės spinduliuotės poveikio odai. Dažniau vystosi dėl ultravioletinių A spindulių nei ultravioletinių B spindulių poveikio.

Fototoksinį dermatitą gali sukelti tiek vietinės, tiek sisteminės medžiagos. Vietinių medžiagų pavyzdžiai: retinoidai, fluorutacilas, įvairūs augalai. Skirtingi geriamieji vaistai (doksiciklinas, amiodaronas, chlorpromazinas) – sisteminių fototoksinių medžiagų pavyzdžiai.

Šio dermatito atveju atpažįstami ūminiai ir lėtiniai fototoksinio dermatito simptomai. Ūminis fototoksiškumas pasireiškia kelių valandų bėgyje. Dažniausiai prasideda deginimo, dilgčiojimo simptomais, paraudimu ir patinimu tose srityse, kurias paveikė ultravioletiniai spinduliai, pavyzdžiui: kakta, nosis, dekoltė, plaštakų nugariniai paviršiai. Pridengtose srityse bėrimai nesivysto. Sunkesniais atvejais – gali atsirasti pūslės. Šis dermatitas dažniausiai sugyja dėl hiperpigmentacijos. Fototoksinio dermatito simptomai gali priklausyti ir nuo konkretaus vaisto, pavyzdžiui, besimptomė melsvai pilka pigmentacija saulės eksponuojamose srityse būdinga, vartojant amiodaroną, chlorpromaziną, klozapiną ir kt. Nagų pakenkimas gali vystytis, jei vartojate doksicikliną ir kitus tetraciklinus, psoralenus ir pan.

Lėtiniai fototoksiškumo požymiai pasireiškia ankstyvu ir pagreitėjusiu fotosenėjimo vystymusi, atsirandančiomis pigmentinėmis dėmėmis, šlakais, odos piktybiniais susirgimais, pavyzdžiui: bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, melanoma. Šie požymiai būdingi ilgą laiką vartojant imunosupresinius vaistus. Todėl būtina reguliariai tikrinti apgamus.

Fotoalerginis dermatitas – tai odos uždegimas, kylantis dėl praeityje buvusio kontakto su tam tikra alergine medžiaga, kuriai išsivystęs jautrumas. Pakartotinai tiesiogiai kontaktuojant su šia medžiaga ir veikiant ultravioletiniams spinduliams, vystosi fotoalerginis dermatitas.

Fototoksinį dermatitą gali sukelti įvairūs kremai nuo saulės, kvapai, dezinfekciniai skysčiai, pesticidai, kai kurie geriamieji vaistai.

Dermatitui būdinga greita pradžia – jis vystosi 24–48 val. bėgyje. Atsiranda paraudimas, papulės, edema, pūslelės, niežėjimas. Pirmiausiai išberia saulės eksponuojamas vietas, tačiau, esant sunkesniems atvejams, išbėrimas gali išplisti į pridengtas sritis.

Fototoksinis dermatitas gali išsivystyti bet kam, jeigu žmogus gauna pakankamą toksinės medžiagos dozę ir ultravioletinę radiaciją. Fotoalerginis dermatitas vystosi tik tam tikrai medžiagai alergiškiems asmenims. Pastariesiems reikalinga labai nedidelė alerginės medžiagos dozė, priešingai nei fototoksiniam dermatitui.

Diagnozuojant fototoksinį ar fotoalerginį dermatitus, labai svarbu surinkti išsamią anamnezę, atidžiai apžiūrėti pacientą, atliekamas fototestas. Abi dermatitų formos ūmių bėrimų metu gydomos vietiniais ar sisteminiais gliukokortikosteroidais, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, tinkama odos priežiūra.

Visų aprašytų būklių atveju rekomenduojama vengti buvimo saulėje ir kitų provokuojančių veiksnių, naudoti plataus spektro apsauginius kremus nuo saulės, dėvėti drabužius apsaugančius nuo saulės spindulių.

Wishlist 0
Continue Shopping
0
    0
    Krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias
    Shopping Cart
    Scroll to Top