Autoimuninės kilmės liga, kurią vis dar supa daug neatsakytų klausimų

Autoimuninės kilmės liga, kurią vis dar supa daug neatsakytų klausimų

Autorius: Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė.

Baltmė (dar vadinama vitiligo) yra autoimuninės kilmės liga, kuri pasireiškia pigmento neturinčiomis dėmėmis odoje. Ja serga apie 1 proc. populiacijos, gali išsivystyti bet kurios lyties ar rasės žmonėms, tačiau labiau pastebima tamsesnio gymio asmenims.

Baltmės išsivystymo priežastys iki šiol nėra aiškios, tačiau apie penktadalis atvejų yra susiję su paveldimumu. Taip pat yra nustatyta, kad ligos išsivystymui didelę įtaką turi tiek genetiniai, tiek negenetiniai faktoriai. Pavyzdžiui: gali išsivystyti dėl stipraus emocinio streso, kai kurių vaistų vartojimo ar kontakto su tam tikromis cheminėmis medžiagomis. Liga vystosi dėl odos pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų – suardymo.

Dažniausiai baltmė pasireiškia veido, kaklo, plaštakų ar pėdų, kūno raukšlių srityse. Neretai vystosi ir odos traumos vietose, pavyzdžiui: nudegimo, įbrėžimo, randų srityse – tai vadinama Kiobnerio simptomu. Jis taip pat rodo, kad baltmės stadija yra aktyvi ir ji gali plisti. Baltmei būdingos baltos arba silpnai pigmentuotos aiškių ribų dėmės, kartais jos gali būti kiek rausvos. Paprastai dėmės vietoje nejaučiama jokių simptomų, bet gali varginti dilgčiojimas ar niežėjimas. Jeigu baltmės dėmės atsiranda plaukuotoje odoje – neretai toje vietoje pradeda augti plaukai, neturintys pigmento. Baltme sergančiųjų sveikata yra gera ir niekuo nesiskiria nuo kitų, šios ligos neturinčių, žmonių. Tačiau sergantieji baltme turi didesnę riziką išsivystyti tokioms autoimuninėms ligoms, kaip cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, Adisono liga, reumatoidinis artritas, židininė alopecija ir kt.

Nors vitiligo tiesiogiai neturi įtakos bendrai sveikatai, tačiau ši liga gali turėti neigiamą poveikį žmonių psichologinei ir emocinei sveikatai. Gerai matomose vietose esančios dėmės gali lemti aplinkinių žvilgsnius, pašaipas, todėl sergantieji, dažnu atveju, linkę mažiau bendrauti su aplinkiniais, jaučiasi vieniši. Nustatyta, kad sergantieji baltme dažniau serga depresija bei turi kitų psichologinių problemų.

Liga diagnozuojama remiantis išsamia anamneze ir atliekant objektyvią apžiūrą. Papildomi tyrimai dažnai nėra atliekami. Visgi, siekiant nustatyti ligos priežastį, gali būti paskirti įvairūs kraujo tyrimai, pavyzdžiui: įvertinti skydliaukės funkciją, nustatyti ar nėra vitaminų trūkumo ir panašiai.

Baltmės gydymas yra sudėtingas ir turi būti pritaikomas kiekvienam sergančiam individualiai, pagal jo poreikius, ligos formą ir išplitimo laipsnį. Taip pat galima pasirinkti netaikyti jokio gydymo, jeigu pacientui dėmės neturi įtakos gyvenimo kokybei, ir jis gydymo nepageidauja. Esant aktyviai ligos stadijai, gali būti skiriamas gydymas vietiniais ar isteminiais gliukokortikosteroidais, kartu skiriami kalcineurino inhibitoriai bei gydymas kombinuojamas su fototerapija. Taip pat vis daugiau tyrimų įrodo janus kinazės inhibitorių naudą baltmės gydymui. Esant labai išplitusioms formoms, gali būti siūloma likusios pigmentuotos odos depigmentacija arba naudoti kamufliažines priemones, kurios padeda maskuoti odos dėmes. Retais atvejais, esant neaktyviai ligai ir mažiems jos pasireiškimo plotams, gali būti atliekamas chirurginis baltmės gydymas, pavyzdžiui, melanocitų transplantacija. Net ir negydoma baltmė gyvenimo eigoje gali spontaniškai regresuoti ir pilnai išnykti.

Labai svarbu baltmės pažeistą odą saugoti nuo aktyvios saulės, nes melanino neturintys plotai gali stipriai nudegti, o nudegimas – paskatinti baltmės plitimą. Įdegusi aplinkinė oda taip pat labiau išryškina baltmės dėmes.

Baltmė – sudėtinga liga, kuri gali pasireikšti įvairiose kūno vietose ir kiekvienam skirtingai, todėl ja sergantys arba įtariantys, kad ja serga, turėtų apsilankyti pas dermatologą bei aptarti tolimesnę galimą ligos eigą, gydymą bei prognozę.

Shopping Cart
1
    1
    Krepšelis
    11,61  (su PVM)
    Scroll to Top